Lietuvių Skaučių Seserija

The Lithuanian Girl Scouts

Mūsų veikla

Lietuviškosios
Skautybės
Fondas
 

Tautinė
Stovykla

LSS Vadovybės
rinkimai

50 metų
skautavimo

Seserija

Vadija
"Gabija"
Rajonai
 Pažangumo prog.
Uniformos
 Istorija
Vadovėms
Suvažiavimai
Įdomu žinoti

Nuotraukos

"Seserija"
diskusijų grupė
Yahoo tinklapyje 

LSS Seserijos istorijos apžvalga

Ši informacija (nuo 1918 - 1960) paimta iš " Skautybė Lietuvaitei" 1963 m. laidos.

Papildyta iš "SESE, BUDĖK! " 1983 m. laidos ir
iš " Lietuviškoji Skautija 1945-1985 ", 1996 m. laidos.

Prasidėjus skautų sąjūdžiui, skautybės idėja labai greit paplito pasaulyje. Pirmojo pasaulinio karo metu lietuviai tremtiniai Rusijoje susitiko su pirmaisiais skautais įvairiose mokyklose; ten ir teko susipažinti su skautiškąja idėja, kurią Nepriklausomoj Lietuvoj pradėjo įgyvendinti.

Lietuvoje - 1918 - 1943 metų

1918 m.

Vilniuje Petro Jurgėlos buvo įkurta pirmoji mišri lietuvių skautų skiltis iš dešimties skautų ir dviejų skaučių. Greitu laiku ši grupelė išaugo į dvi atskiras draugoves. Pirmoji skaučių draugovė pasirinko Birutės vardą, jos draugininkė buvo E. Palevičiūtė . Pirmosios skautės parodė daug entuziazmo, daug darbo skyrė atsikuriančiai tėvynei. Nekartą teko sutikti sunkumų, bet pasiryžimas padėjo nugalėti daug kliūčių.

Lietuviškoji moksleivija greitai užsidegė skautiškomis idėjomis, kurios pradėjo plisti po įvairias Lietuvos vietas. Pradėjo kurtis nauji skautiški vienetai.

1919 m.

Kaune įsikūrė mišrus skautų ir skaučių būrelis, iš kurio išaugo skaučių "Birutės" draugovė, vadovaujama K. Ambrozaitės . Šios draugovės skaučių tarpe buvo jau susipažinusių su skautybės idėja Rusijoje ir Lenkijoje, todėl nuo pat pradžios draugovė buvo gerai suorganizuota.

Lietuvos skautams remti draugija "Lietuvos paspirties Vyčių (skautų) draugija" įkurta 1919 m. Lietuvos skautams medžiagiškai ir moraliai remti. Šios draugijos steigėjai buvo:
B. Grigaitytė-Novickienė,
dr. J. Alekna,
V. Šenbergas,
K. Tallat-Kelpša ir kiti.

Atgal

1920 m.

Įsikūrė "Birutės" draugovė Panevėžyje. Pradžioje jai vadovavo B. Koreivaitė.

1922 m.

Skautės pradėjo kurtis Šiauliuose, Marijampolėje, vėliau ir kitose vietose. Tais pačiais metais pradėjo veikti Vyriausias Lietuvos Skautų Štabas, kuriame skaučių atstovės dar nedalyvavo.

1923 m.

Pradėtas leisti "Skautų Aidas".

1924 m.

Įvykusiame skautų vadovų suvažiavime dalyvavo ir skaučių atstovės, kurios iškėlė skaučių skyriaus prie Vyriausio Skautų Štabo kūrimo reikalą. Skyrius buvo sudarytas, ir jo vedėja paskirta
p. Šklinikytė-Vaitkienė,
o skyriaus adjutante V. Šikeraitė.

Įsikūrė studentų skautų ir skaučių draugovė Kauno Lietuvos universitete (1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Jie sudarė savo statutą, nustatė spalvas, ženklelius, vėliavas ir reguliaminą.

Atgal

1925 m.

Buvo sudarytas naujas skaučių skyrius, kuriam vadovavo s. Apolonija Blynaitė-Šenbergienė ir narės s. V. Šikeraitė, ps. A. Veitaitė, ps. 0 Jakubėnaitė ir ps. D. Kesiūnaitė. Šioms skautėms teko sunkus darbas: paruošti laipsnių programas, uniformas, ženklus. Jos suorganizavo vyresniąsias skautes. Buvo užmegsti ryšiai ir su Tarptautiniu Skaučių Biuru.

Pradėtas naudoti paukštytės vardas jauniasniąjai skautei.

1926 m.

Suruošta pirmoji stovykla vadovėms Palangoje.

1927 m.

Sušauktas pirmasis skautininkių suvažiavimas ir suruošta antroji stovykla Aukštosios Panemunės miške.

Į  Skaučių skyriaus vadiją išrinktos: M. Milvydaitė (pirmininkė), E. Putvinskaitė, 0. Jakubėnaitė, A. Adomaitytė ir 0. Vingilytė. (Iš "Skautybė Lietuvaitei")

Įvairiose vietovėse įsikūrė skaučių skyriai, vėliau virtę tuntais. Pirmieji skyriai, vėliau tuntai, buvo įsteigti Marijampolėje, kuriam vadovavo s. J. Vaičiūnienė ir Kaune, kuriam vadovavo s. D. Kesiūnaitė.

Atgal

1928 m.

Buvo paminėtas dešimtmetis nuo skautų - skaučių organizacijos įsikūrimo Lietuvoje. Aukštosios Panemunės miške įvyko stovykla, kurioje dalyvavo 120 skaučių. Lietuvos visuomenė turėjo progos daugiau susipažinti su skautų veikla ir ją paremti.

Tuo pat metu vykusioje tarptautinėje skautininkių konferencijoje Vengrijoje dalyvavo ir dvi lietuvaitės skautės.

1928 m. Lietuvos skautės buvo priimtos pilnateisėmis narėmis į Tarptautinį Skaučių Biurą. Taip lietuvaitės skautės augo ir organizavosi viduje ir mezgė ryšius už Lietuvos ribų.

1929 m.

Dvi mūsų skautės dalyvavo tarptautinėje vadovių stovykloje Prancūzijoje.

Skautėms vadovėms ir vyr. skautėms pradėta leisti laikraštis "Vadovė".

Pirmą kartą buvo pasiūlytas skautėms trijų rūtos lapelių ženkliukas (iki šiol skautai ir skautės vartojo tą patį ženkliuką.)

Atgal

1930 m.

Lietuvos Skautų Sąjungą pradėjo globoti Lietuvos vyriausybė. Prezidentas Antanas Smetona tapo LSS šefu.

Sąjunga buvo pertvarkyta į Broliją ir Seseriją. Seserijos vadės pareigoms buvo pakviesta s. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

Tų pačių metų rudenį studentės skautės sudarė savo atskirą draugovę, kurią pavadino Studenčių Skaučių Draugove.

1933 m.

Palangoje įvyko skautų ir skaučių stovykla, kurią aplankė Pasaulio Skautų įkūrėjas Baden Powell ir lady B. Powell su šeima ir 650 Anglijos skautų ir skaučių (skaučių apie 600).

Įsteigta vadovių mokykla.

1935 m.

Skaučių Seserija ir Skautų Brolija atsiskyrė į dvi savarankiškas, lygiateises šakas.

Išleistas LSS statutas. Tais pačiais metais Seserijos vade paskirta s. K. Žilinskienė.

Atgal

1936 m.

Įsikūrė jūrų skautės.

1938 m.

Paminėtas antrasis skautybės dešimtmetis Lietuvoje. Surengta didelė skaučių stovykla Pažaislio pušyne, kurioje be Lietuvos skaučių dalyvavo nemažas skaičius kitų kraštų skaučių iš 14 valstybių.

Nepriklausomos Lietuvos skaučių organizacija gražiai augo, jos narių tarpe buvo ne tik jaunų mergaičių, bet ir užaugusių, įtakingų Lietuvos moterų. Ypatingai gausiai įsijungė lietuvės mokytojos, padėdamos auklėti skaučių jaunąją kartą. Buvo suruošta daug kursų ir vadovių stovyklų. Nemaža planų buvo sugalvota ateities darbams, bet istoriniai įvykiai nutraukė laisvą tautos gyvenimą, drauge suardydami skautiškąją veiklą.

1940 m.

Veikė 25 tuntai, 10 vietininkijų, 7 jūros skaučių vienetai ir 2 studenčių skaučių draugovės, kas sudarė apie 8000 LSS narių.

Liepos-rugpiūčio mėn. sovietai, okupavę Lietuvą, uždarė Lietuvos Skautų Sąjungą.

Atgal

Tremtis - 1944 m. - 1949m

Tūkstančiams lietuvių palikus Tėvynę, nemažas skautų ir skaučių skaičius atsidūrė įvairiuose Europos kraštuose. Ypatingai dideliam skaičiui esant Vokietijoje, gyvenant didesnėmis grupėmis tremtinių stovyklose, pradėjo atsikurti ir lietuvių skautų vienetai.

1945 m.

Muenchene, Vokietijoje, įsikūrusi "Mildos" draugovė buvo pirmas skaučių vienetas Vokietijoje.

Detmolde , Vokietijoje, įvyko pirmasis atkuriamasis Lietuvos skautų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 99 atstovai.

1946 m.

Augsburge, Vokietijoje įvykusiame antrame vadovų suvažiavime nutarta palikti tą patį statutą, pritaikant jį tremties sąlygoms.

Vyr. skautininkės pareigoms išrinkta
v.s. J. Vaičiūnienė.

Detmolde buvo atgaivintas "Skautų Aidas".

Per trumpą laiką daugelyje stovyklų įsikuria įvairūs skautų vienetai: tuntai, vietininkijos, pavienės draugovės ir išvysto labai gyvą veiklą.

Vokietijoje, Frankfurto universitete atkuriama Studenčių Skaučių Draugovė, "Živilės" skiltis.

Atgal

1947 m.

Vokietijoje, Kasselyje įvyko III LSS suvažiavimas. Jo metu buvo sutvarkytas dvasios vadovų klausimas, įjungiant juos į Pirmiją.

Kasselyje, Vokietijoje, Korp! Vytis ir Studenčių draugovė sudarė Akademinį Skautų Sąjūdį (ASS), bet ir toliau veikė Seserijos ir Brolijos ribose.

Šiais metais Seserija išleidžia naują laidą "Skautybė Mergaitėms".

Sušaukiamas tuntininkių suvažiavimas Vokietijoje, Schwabisch Gmunde.

Suorganizuoti vadovių kursai, iš kurių vėliau išsivystė vadovių mokykla.

Hanau, Vokietijoje, studenčių skaučių suvažiavime oficialiai atkurta Studenčių draugovė (SD) su visomis lietuviškomis tradicijomis, spalvomis ir ženklais.

1948 m.

Tremtyje Lietuvos Skaučių Seserijoje veikė 16 tuntų, 10 vietininkijų ir 15 skyrių, kuriuose buvo 759 jaunesnės skautės, 1189 skautės, 348 vyr. skautės ir 76 skautininkės, viso 2372 skautės.

Švenčiant 30 metų sukaktį, buvo suruoštos dvi skautų ir skaučių stovyklos: Mittenwalde, Bavarijoje, ir prie Baltijos jūros, šiaurės Vokietijoje. Mittemvaldo stovykloje dalyvavo 444 skautės iš 16
vietovių, o Baltijos — 168 skautės.

Pradėtas leisti Akademinio Skautų Sąjūdžio organas "Vytis".

Vokietijoje, Eichstatte įvyko skaučių suruoštas moterų literačių vakaras.

Atgal

1948-1949 m.

Išeivijoje (Vokietijoje) buvo 16 tuntų, 10 vietininkijų, 16 atskirų draugovių - viso 2372 skautės ir 40 SD narių.

Plačiu mastu prasidėjo emigracija iš Vokietijos į Angliją, Kanadą, JAV, Australiją ir P. Ameriką. Vokietijoje liko nedidelis skaučių skaičius.

1949 m.

Sušauktas IV vadovų suvažiavimas Vokietijoje, Scheinfelde. Buvo perrinkta vyriausia skautininkė
v.s. J. Vaičiūnienė ir pavaduotojos s. E. Putvytė ir
s. 0. Zailskienė.

v.s. L. Čepienė dalyvavo viso pasaulio Protestančių Skaučių Konferencijoje Norvegijoje.

Atgal

1949-1950 m. - Emigracija

Pradėjus iš visur skautams emigruoti į Jungtines Amerikos Valstybes, nemažai jų pateko į Čikagą. Todėl vyr. sk. J. Vaičiūnienė, dar būdama Vokietijoje, s. J. Grigaliūnienei pavedė suorganizuoti Čikagoje pirmą skaučių tuntą, kurį pavadino "Aušros Vartų" vardu.

Vasario mėn. 2 d. vyr. sk. J. Vaičiūnienei atvykus į JAV ir jai nuo ėjusių pareigų atsistatydinus, vyriausios skautininkės pareigas laikinai perėmė pavaduotoja v. s. 0. Zailskienė .

Čikagoje atsikūrė skaučių akademinkių draugovė.

Pirmas skaučių vienetas Kanadoje įsikūrė Montrealyje.

Įsisteigė skaučių skiltis Argentinoje. Maždaug tuo pat metu skautės veikė ir Venezueloje.

Prasidėjo skaučių veikla Australijoje. Vienetai įsikūrė Adelaidėje, Brisbainėje, Canberroje, Geelonge, Melburne ir Sydnėjuje.

1952 m.

Vyriausia skautininke išrenkama v. s. D. Kesiūnaitė Clevelande, JAV. Ten pat sudaroma ir Seserijos Vadija.

Buvo sušaukta skautininkių konferencija Windsor, Kanadoje, po to suorganizuota prie Niagaros, Kanadoje, didelė skautų ir skaučių stovykla, kurioje dalyvavo mūsų skautės iš įvairių Amerikos ir Kanados vietovių.

Tarp įvairių vienetų pravedamas dienoraščio konkursas "Kelionė į Lietuvą".

Atgal

1953 m.

Suruošta vyresniųjų skautų ir vyr. skaučių stovykla. LSS vadovų sueiga nutarė tarp Tautinių stovyklų kas 5-eri metai ruošti Jubiliejines stovyklas.

1954 m.

Kadencijai pasibaigus, vyriausios skautininkės pareigoms išrenkama vyr. sk. 0. Zailskienė, pavaduotoja s. F. Kurgonienė.

Prie anksčiau veikusių skyrių buvo suorganizuoti Socialinis ir Tarptautinis skyrai. Socialinis skyrius rūpinasi Europoje likusių lietuvių tremtinių reikalais, Vasario 16 gimnazija ir kt. Tarptautinis skyrius stengiasi išsiaiškinti Lietuvos skaučių padėtį Tarptautiniame Skautų Biure.

Išleistas reprezentacinis leidinys "A visit with Lithuanian Girl Guides", kuris buvo išsiuntinėtas įvarių kraštų skaučių vadovėm, taip pat ir bibliotekom.

Atgal

1956 m.

Įsteigtas akademikų skautų filisterių skyrius Čikagoje.

Vasario 16 d. proga v.sl. Zita Čarneckaitė įsteigė pirmąjį LSS Seserijos oro skaučių "Generolo Gustaičio" vardo būrelį.

Surengta vyresniųjų skaučių, skautų vyčių, akademikų skautų stovykla Holiday Harbour parke, Kanadoje.

1957 m.

Įsteigtas jūrų skaučių "Juodkrantės" tuntas.

1958 m.

Vyriausia skautininke išrinkta v. s. L. Čepienė Bostone ir pavaduotoja s. E. Putvytė.

Surengta IV Jubiliejinė stovykla prie Detroito, Mich.

1959 m.

Skautiškuose vienetuose pradėtos ruošti Kaziuko mugės. Pirmosios mugės įvyko Čikagoje ir Klevelande. Ši tradicija išsilaikiusi iki šių dienų.

Atgal

1960 m.

Vyriausia skautininke išrinkta v.s. 0. Zailskienė Čikagoje, pavaduotoja v.s. K. Kodatienė .

1962 m.

Studentės Skautės apleidžia Seseriją. Jos su Korp! Vytis tampa trečiąja LSS šaka, kuri vadinasi Akademinis Skautų Sąjūdis (ASS).

1963 m.

Surengta Jubiliejinė stovykla prie Cape Cod, MA.

1966 m.

Vyriausia skautininke išrinkta v.s. Malvina Jonikienė, Čikagoje, pavaduotoja v.s. Kinigunda Kodatienė.

Išleista seserijos istorinės apžvalgos ir nuotraukų knyga "Lietuvių Skaučių Sąjunga".

1968 m.

Surengta V Tautinė stovykla Rako stovyklavietėje prie Custer, MI.

1970 m.

Vyriausia skautininke išrinkta v.s. Lilė Milukienė, Niujorke, pavaduotoja v.s. Stefa Subatienė.

Atgal

1973 m.

Vyriausia skautininke išrinkta v.s. Lilė Milukienė, New Yorke, pavaduotoja v.s. Irena Kerelienė.

55-tojo jubiliejaus stovykla surengta Beaumont, OH amerikiečių skautų stovyklavietėje.

1976 m.

Vyriausia skautininke išrinkta v.s. Irena Kerelienė, Čikagoje, pavaduotoja v.s. Janina Mikutaitienė.

1978 m.

Australijos skautų siūlymu, 60-oji sukaktis paminėta stovyklom dviejuose kontinentuose - Australijoje (pradinė) Gillwel Parke, Vic. netoli Melburno ir JAV (baigminė) Treasure Valley Scout Reservation, Paxton, MA.

1979 m.

Vyriausia skautininke perrinkta v.s. Irena Kerelienė, Čikagoje, pavaduotoja v.s. Janina Mikutaitienė.

1983 m.

Jubiliejinė stovykla "Aušra" įvyko Kanadoje Woodland Trails Camp, Aurora, Ont.

Atgal

1988 m.

Vyriausia skautininke išrinkta v.s. fil. Stefa Gedgaudienė, Klevelande, pavaduotoja v.s.fil. Meilė Mickienė.

VII Tautinė stovykla įvyko Kensington, OH.

1989 m.

Pirmiejį atsikurenčios Lietuvos Skautų Sąjungos vadovai ir vadovės dalyvauja Gintaro/Ažuolo vadovų mokykloje, Kalifornijoje.

Atgal

Lietuvių Skautų Sąjunga © - 2008 m. - visos teisės saugojamos